Категория
Оккультизм и уфология
Тип
реферат
Страницы
25 стр.
Дата
15.07.2013
Формат файла
.doc — Microsoft Word
Архив
774363.zip — 631.08 kb
  • zvjozdy-i-sozvezdija-v-litovskoj-mifologii_774363_1.doc — 683 Kb
  • zvjozdy-i-sozvezdija-v-litovskoj-mifologii_774363_2.doc — 93 Kb
  • Readme_docus.me.txt — 125 Bytes
Рейтинг
10  из 10
Оценок
1
Оцените работу
Хорошо  или  Плохо



Текст работы

Файл 1

Российская коллекция рефератов (с) 1996. Данная работа является неотъемлемой частью универсальной базы знаний, созданной Сервером российского студенчества - .

DANGAUS SVIESULIAI LIETUVIU TAUTOSAKOJE IR DAILEJE

Dangaus sviesuliai Saule, Menulis, zvaigzdes is zilos senoves buvo vaizduojami dailes kuriniuose, kurie paprastai buvo susije su mitais arba atsirade is ju. Latviu rasytojas E. Skujeniekas pazymi, kad mitas yra savotiskas idealus pasaulio modelis, jame sulydyta intelektuali ir emocine patirtis. Visata ir zmogus cia parodyti kaip pirminiu priezasciu visuma. Papuosalai, memorialiniai paminklai buvo sudaiktinti zmogaus bendravimo su kosmosu simboliai. Dangaus sviesuliai daznai buvo vaizduojami su pumpuruojanciais bei zydinciais augalais, simbolizuojanciais Gyvybes medi, kuris isreiske dangaus rysi su zeme. Lietuviu, kaip ir kitu tautu, zydintis, pumpuruojantis, aplipes vaisiais medis, saugomas pauksciu ir gyvunu, tolygus deivei Didziajai Motinai - niekad nesibaigiancios gyvybes simboliui. Saules ir Menulio gintariniu amuletu is neolito laiku rasta Juodkranteje, Palangoje (1 pav.) ir kt.

Saules simboliai buvo siejami su Pasaulio arba jo variantu Gyvybes medziu, tariamai Jungianciu visas visatos dalis. Kartais virs minetu medziu buvo sesiakampe zvaigzde (45 pav.), t. y. sesiu stipinu ratas, kuris sudaro visu simboliu kompozicijos centra. Sesiakampe zvaigzde - tai visatos sviesa - ,,baltoji dienele". Kartais si simboli saugo du pauksciai (10. 12, 14, 15, 55 pav.). Jis ne tik visatos, bet ir Saules, zaibu, dienos sviesa. Mineto simbolio daugiareiksmiskumas rodo jo archaiskuma. Mitai sako, kad visatos sviesa atsiradusi ir sklidusi is nezinomo saltinio kaip dieviskoji emanacija, kurianti pasauli. Biblija aiskina, kad dievas sviesa sukures pirmaja diena, o Saule, Menuli, zvaigzdes - ketvirtaji. Todel sviesa buvo susieta su auksciausios dievybes kultu, krikscionybeje - su Kristumi [106, 246].

Sviesos simbolis populiariausias lietuviu liaudies daileje.Ji aptinkame ant namo sienu, lubu, langu, darbo irankiu, audiniu, susisiekimo priemoniu ir kt. Tiketa, kad sis simbolis apsaugo zmones, trobas, daiktus nuo visokiu blogybiu. Jis zinomas daugeliui Europos tautu.

Dazniausiai musu liaudies daileje paplitusi segmentine trikampe, keturkampe ar astuoniakampe zvaigzde apskritime. Tokia zvaigzde rusai vadindavo Perkuno zenklu. Minetos zvaigzdes atejusios is zilos senoves. Panasiomis zvaigzdemis puostu papuosalu aptinka archeologai [51, 187 - 197]. Pavyzdziui, Versvuose (Kauno priemiestis) rasta zalvarine antkakle is IV - V amziaus. Panasi segmentine zvaigzde yra ant dubens, aptikto Sembos suduviu IX - XI a. senkapyje [31, 382]. Segmentine zvaigzde daugiausia buvo raizoma ant moteru darbo irankiu - prieverpsciu, kocelu, kultuviu, taip pat baldu - kraitiniu skryniu, lovu, kedziu, ranksluostiniu (9, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 33, 34, 35, 42, 46 pav.). Ja buvo puosiami Sventiniai vezimai, vaziai, audiniai, neriniai, juostos, muzikos instrumentai, trobos ir kt. Segmentines zvaigzdes daznai jungiamos su |vairiais Saules ir Menulio simboliais, ypac apskritimu puslankiais, supintais tarp saves i begalybe, spiralemis, simbolizavusiomis Saules kelia, zalciais, kryziukais, simbolizavusiais Saules sviesa, trikampiais (simbolizavo Zeme) ir kt. Kartais si zvaigzde buvo derinama su Jaunu Menuliu ar Saules valtele, mazomis zvaigzdemis, spinduliais, vingeliais, dantukais,kryziukais. Be to, segmentines zvaigzdes buvo jungiamos su geometriniu, reciau - su augaliniu ornamentu.

Saule bei jos simboliai lietuviu daileje ypac paplito atsiradus ir besivystant zemdirbystei bei gyvulininkystei. Saule simbolizavo skritulys, koncentrinis ratas, apskritimas su spinduliais arba kryziukais viduryje, taip pat su Saules simboliais: pauksciais, zirgais, zalciais (33 pav.). Panasus koncentriniai ratai, apskritimai, spirales pirmyksteje bendruomeneje, taip pat ankstyvojoje klasineje visuomeneje buvo paplite Vakaru ir Siaures Europos daileje. Apskritimas ar ratas, kaip ir vainikas, simbolizavo Saules nesibaigiamuma, amzinuma, neturejima nei pradzios, nei pabaigos.

Vilniuje, Gedimino kalne, tarp kitu dirbiniu yra rastas kirvukas su Saules zenklu, datuojamas 1 tukstantm. pr. m. e.[84]. Katedros pozemiuose, datuojamuose XIII a., 2,6 m gylyje N. Kitkauskas aptiko glazuruotu ir ornamentuotu plyteliu, ant kuriu simetriskai isdestyta Saule ir Menulis. Legenda ir padavimai sako, kad Vilniuje prie Didziosios upes(t. y. Neries. - P. D.) buvusi senoves lietuviu sventykla, kurios grozis bei prasmatnumas stebines visus, garsas apie ja labai toli ejes. Dabar Katedros pozemyje surastas jos aukuras [86].

Apskritimas, ratas, skritulys simbolizavo ne tik Saule, sviesa ar Menulio pilnati, bet ir senoves zmogaus vaizdiniuose buvo siejamas su mitologinio pasaulio, neturincio nei pradzios, nei galo, supratimu, kosmologiniu pasaulio modeliu. Senoves zmogus pasauli suvoke apskrite. Panasi prasme buvo suteikiama vainikui, kuris tautosakoje kartais vadinamas visu pasauliu, taip pat ziedui. Minetu geometriniu figuru vidine sfera buvo pripildyta sakraliskumo. Tik uz jos ribu galejusios telktis racionalios ir iracionalios blogybes.

Apskritimas ar skritulys lietuviu liaudies daileje kartais buvo vaizduojamas kvadrate, simbolizavusiame isorine sfera. zalvarine figura, datuojama IV - VIII a., skritulys keturkampyje, kurio kampuose pavaizduoti zmoniu veidai, rastas Antkoptyje, Klaipedos raj. (51 pav. [31, 315]). Apskritimas ar ratas su stipinais viduryje buvo tolygus sviesai, dievybei. Jis saugomas dvyniu zalciu ar pauksciu. Apskritime buvo vaizduojamas dievybes veidas. Centre daznai buvo taskas, kuris simbolizavo pasaulio centra. Misleje sakoma: ,,Kur yra pasaulio vidurys?" Imenama - ,,rato viduryje" (Pilypai, Svencioniu raj.).

Pazymetina, kad seniausios kulto vietos, veliau sventyklos, buvo statomos apskritos. Ju centre buvo stulpas, tariamai jungiantis tris visatos dalis: dangu, zeme, pozemi. Apskrita rytu baltu sventykla, kaip minejome, buvo atkasta Smolensko srityje, Tusemleje [101, 1, 154]. Archeologas V. Daugudis su architektu S. Lasavicku panasia sventykla (I m. e. tukstantm. pirmoji puse) surado Backininkeliuose(52 pav.). Architekto S. Lasavicko tyrinejimu duomenimis, Vilniaus Aukstutineje pilyje, greta siaurinio boksto, buta irgi apskritos sventyklos (10 m skersmens), datuojamos paskutiniaisiais amziais pries m. e. ir m. e.pradzia. Apskritime sakraline kosmologine figura laike ne tik lietuviai, bet ir kitos indoeuropieciu tautos. Indai tokia figura vadino mandala.

Mediniu meno paminklu is zilos senoves islikti negalejo, jie sunyko. Jau ankstyvajame neolite Cedmareje (Darkiemio apskr., Mazoji Lietuva) keramika buvo puosiama apskritimais (2 pav.). Mazosios Lietuvos Graboves senkapyje rastos miniatiurines VI a. urnos su Saules zenklais [6, 2]. Lietuvoje iskastoje velesneje keramikoje gausu realistiniu Saules atvaizdu ir Jos simboliu - apskritimu, svastiku ir kt. Panasus zenklai zinomi Latvijoje, Baltarusijoje bei senosios Rusios zemese [65, 2, 138]. Be to, Saules simboliais daznai buvo puosiami lietuviu zalvario ir sidabro papuosalai. Is zalvario apskritimu su kryziukais viduryje sudaryta puiki III - IV a. kaklo apvara, rasta Pleskuciu senkapyje, Klaipedos raj. (3 pav. [51, 7, 11, 118, 404, 405]). Panasi apvara rasta ir Labatiskiuose prie Priekules [31,5]. Saules simboliais daznai buvo puosiamos ir seges arba jos tiesiog vaizdavo pacia Saule (6 pav.). Kartais segiu apskritimo kryziu - svastika - sudaro keturi kryzmai susirange zalciai, besisukantys saules kryptimi. Tokie IX a. papuosalai rasti Prysmanciu ir Salantu senkapiuose (Kretingos raj.). Pastarieji rodo, kad apskritimas kartais buvo jungiamas su Saules simboliais - zalciais.

Papuosalus su Saules simboliais nesiojo zmones, tikedami, kad sie jiems gali suteikti visokeriopa palaima, apsaugoti nuo nesekmiu. Be to, jie buvo dedami kaip mirusiuju ikapes, nes tiketa, kad ir mirusiesiems reikia Saules sviesos, palaimos. Apskritimai su kryziumi ir be jo, neteki pirmines reiksmes, lietuviu liaudies ornamentikoje isliko iki musu dienu.

Apskritimas greiciausiai buvo Saules, bet kartais gal ir Menulio pilnaties simbolis. Tuo tarpu dangaus kunu judejima tikriausiai simbolizavo spirale, kuri aptinkama Jau ant akmens amziaus dirbiniu. Neolite drauge su zemdirbyste spirale isplito visoje Europoje. Sios tradicijos gyvavo zalvario, gelezies amziais ir veliau. Saules ir kitu dangaus kunu ornamentais is zilos senoves buvo puosiami marguciai (31 pav.) per pavasario svenciu apeigas. Mat pavasario Saulei, kuri vadinta pasaulio dvasia, buvo teikiama ypatinga galia pazadinti is ziemos miego zeme, susildyti ja, padaryti pajegia, kad suklestetu augmenija, uzaugtu vaisiai, javai ir kt.

Lietuviu liaudies architekturoje bene daugiausia buvo paplites paprotys vaizduoti Saule su spinduliais. Taip buvo puosiamos namu ir svirnu durys, pastoges, langai, langeliai [50, 120]. Saules motyvai namu puosyboje ilga laika isliko ir Baltarusijoje bei kaimyninese Lenkijos srityse, ypac kurpiu, mozuru teritorijoje, kur seniau gyventa jotvingiu. Be to, tie patys saules motyvai namu puosyboje pasitaiko

Priekarpateje, Poleseje ir kt. [65, 1, 540].

Namai, o kartais ir darbo irankiai buvo puosiami ne tik saules motyvais, bet ir su Saule mitologiskai susijusiomis gyvunu, augalu ir geometrinemis figuromis: zirgeliu [50,71 - 74], jauciu, oziu, sunu, pauksciu, zalciu ir kt. (49 pav.). Saules zirgai kartais buvo vaizduojami realistiskai, kartais -simboliskai. Daug kur Lietuvoje isliko antropomorfine Saule su spinduliais aplink galva tarp dvieju zirgu galvu [21, 85; 27]. Pagrybio senkapyje (V - VI a.) rastas is zalvario nulietas, pasidabruotas, pailgas, plokscias, profiliuotais krastais, 6 cm ilgio pakabutis, puoses odini vyro dirza. Apkaustelio sonuose profiliu reljefiskai pavaizduotos dvieju dvyniu zirgeliu galvutes apvaliomis akimis, zvelgianciomis i priesingas pasaulio salis. Dvynius is virsaus lyg pridengia pusmenulis, kuriame ties kiekviena galvute isgraviruotas ratukas - Saule [85].

Saules simboliu aptinkama ant muriniu pastatu sienu, kur kai kurie akmenys apvedami ratais, kartais susijungianciais vienas su kitu. Neretai jie apsupami geliu vainikais su spinduliais. Duksto (Zarasu raj.) dvaro vartu sienoje (XIX a.) akmenys apjuosti smulkiu akmeneliu ratais, tarp kuriu, tarsi dangaus skliaute, istisi smulkiu zvaigzdziu spieciai, lyg plaukiantys tarp ramiu, juos jungianciu granito salu. Tarp siu spieciu ir fasade, ir soninese sienose ikomponuotos saules: vienur koncentriniai apskritimai, kitur skrituliai su spinduliais, iseinanciais is vieno tasko centre. Spinduliu skaicius visur vienodas - astuoni. Tokios saules aptinkamos ivairiuose liaudies dirbiniuose, ypac dekoratyvineje kraiciu skryniu tapyboje. Ant skryniu, be dangaus sviesuliu, tapomas dar sudetingesnis simbolis - Gyvybes medis. Tai stilizuotas lapuocio ir spygliuocio (egles) medzio derinys (53 pav.). Nuo jo i erdve kyla islinke spinduliu pluostai. Virs medzio - saules skritulys ir nesuskaiciuojama daugybe taskeliu, greiciausiai vaizduojanciu zvaigzdes [18, 63].

Tiltagaliu kaimo (Panevezio raj.) pusyne, ant Marnakos upelio kranto, netoli nuo santakos su Leveniu, stovi koplycia, statyta XIX a. viduryje, o greta jos - medine varpine, visa padengta mozaika. Priekini fasada puosia trikampis su akimi (Saules simbolis), taures, saulutes. Sonineje sienoje ir apsidoje, be Saules simboliu, pavaizduota gyvuliu ir zmoniu figuros, spontaniskai isdestytos greta Saules simboliu, tauriu. Tai senosios pagoniskos simbolikos, krikscionybes vaizdiniu ir pasaulietisku motyvu derinys. Simoniu miestelio (Kupiskio raj.) sventoriaus tvoros mozaikose [18, 62 - 66] zirgai greiciausiai pavaizduoti tarp zvaigzdziu.

Lietuvoje, ypac pietrytineje jos dalyje, trobu kraigus puosdavo su Saules ar Menulio kultu susijusia jaucio galva arba ragais. Jaucio motyvai mene yra vieni seniausiu. Ju rasta jau paleolito piesiniuose Altamyros ir kituose urvuose, taip pat Siskino uolose [68, 30]. Jaucio piesiniai zinomi is mezolito, neolito ir velesniu laiku. Laukinio jaucio kultas vyravo visoje Azijoje ir Europoje, taigi ir Lietuvoje. Be to, jauciai buvo vieni is anksciausiai prijaukintu gyvuliu. Zemdirbiai Jauti laike dievybe ir siejo su Saule. Hetitu ir babilonieciu Saules dievybe pasirodydavusi jaucio pavidalu. Ju oro dievas vaizduojamas jojantis ant jaucio ir laikantis rankoje saule, menuli ir zaiba. Kretos saloje buvo surasta sidabrine jaucio su aukso ragais galva. Jo kaktoje pavaizduoti Saules simboliai: apskritimai, rozetes. Moliniu jauciu figureliu rasta ir Vidurio Europoje. Jauti su Saules deive siejo senoves graikai, frygai, egiptieciai ir kt. [100, 1241. Lietuviu ir latviu mitologijoje zinomi dievo jauciai - Saules simboliai. Jauciu su balta zvaigzde kaktoje kultas ir pas mus, ir kitur buvo islikes iki nesenu laiku. Ypatinga reiksme buvo teikiama juodiems dvyniams jauciams, kuriais pavasari pradedavo pirmaji arima. Rasytiniai saltiniai mini, kad derliaus dievams aukojamo jaucio krauju buvo slakstomi zmones ir gyvuliai [22, 308]. Kaip teigia V. Manhartas, kunigaikstis Kestutis, pasitepes zalo jaucio krauju, pasirasinejo sutarti su Liudviku, Vengrijos karaliumi [58, 118 - 119].

Kraujas daugelio tautu, tarp ju ir lietuviu, tikejimuose buvo laikomas gyvybes, gyvenimo saltiniu, teikianciu galios ne tik zmonems, bet ir gyvuliams, augalams, daiktams, troboms, taip pat mirusiuju velems ir net dangaus dievybems [109, 197 - 198].

Lietuviu namu puosyboje gausu pauksciu - tarpininku tarp dangaus ir zemes. Gaidzio giedojimas po vidurnakcio buvo siejamas su besiartinanciu Saules tekejimu, visatos ritmu, nuolatiniu jos atgimimu. Daileje pauksciai vaizduojami drauge su Saules simboliais: koncentriniais apskritimais, augalais, zirgeliais. Vandens pauksciai, kaip Saules simboliai, buvo paplite visoje Siaures Europoje [99, 182].

Su Saules kultu senoves mene gana daznai siejamas zalcio ar gyvates ornamentas. Zalciu ir gyvaciu gyvybingumas stebino pirmyksti zmogu. Ropliai tapo kulto objektu ne tik pas mus, bet ir daugelyje pasaulio krastu. Senoves Egipto kulto piesiniuose greta Saules valteles daznai yra ir gyvate - pozemio karalystes simbolis [68, 93 - 94].

Musu kraste zalciai drauge su Saules simboliais aptinkami ant keramikos, kulto akmenu, zalvariniu bei sidabriniu segiu, apyrankiu, ziedu ir kt. Apyrankiu galai daznai uzbaigiami zalciu galvutemis. Tokie papuosalai turejo zmonems teikti laimes, sveikatos. Ypac daznas zalcio su Saule motyvas namu ornamentikoje. Pavyzdziui, Gudziunu k.(Kedainiu raj.) ant namo sijos ispjaustytas ratas (Saule) su sesiais stipinais, traukiamas dvieju zalciu (50 pav.). Saules ir dvieju zalciu kompozicija aptinkama ant mediniu kryziu, geleziniu stogastulpiu bei koplytstulpiu virsuniu.

Vinguriuojantys zalciai kartais atstoja Saules spindulius.

Mitologineje tautosakoje zalciai - derlingumo, vaisingumo, seimos gausumo, visokios laimes ir geroves simboliai. Jie vaizduojami nepaprastais, turinciais antgamtines galios, kasmet atgimstanciais kartu su Saule pavasari. Saule mylinti zalti bei gyvate, matydama juos negyvus, nepalaidotus, verkianti. Apskritai sie ropliai, kaip ir Saule, -tai amzinai negestancios gyvybes ir neissenkancios galios simboliai.

Zalciu ir gyvaciu artimus rysius su Saule liudija ir liaudies daile. Sie ropliai kartais buvo vaizduojami su Saule ir jos zirgais. Tokiu kaulo raiziniu aptikta jau velyvajame akmens amziuje. Kiduliu kaime (Sakiu raj.) koplytstulpyje pavaizduoti du zalciai su kryziais ant galvu. Koplytstulpio virsuneje yra egluciu spinduliais apsuptas skritulys (Saule), o jo viduryje - zirgas su raiteliu (galbut tai raita antropomorfine Saule). Zalciais drauge su Saule ir jos zirgais buvo puosiamos lazdos, darbo irankiai, trobos. Veliau, isigalejus krikscionybei, deives Saules vieta uzeme Marija, kuri taip pat kartais buvo vaizduojama su zalciu, zirgu ir Menuliu. Tokia kompozicija rasta Kumpiku k. (Kretingos raj. [28,130 - 132]).

Saule daznai buna apsupta ir gyvaciu. Si kompozicija budinga kaimo kalviu kryziams - saulutems (47, 48 pav.). Tai roplius simbolizuojantys banguoti Saules spinduliai, kartais uzsibaigiantys ju galvutemis. Zemaitijoje, taip pat Klaipedos kraste apskritimas - Saule su dviem zalciais is sonu - kartais buvo iskeliamas ant stogo kraigo. Prieverpsciu ornamenta Lietuvoje daznai sudaro Saules, zemes, zalciu simboliai (16, 33 - 35 pav.). Aukstaitijos prievarpstese kartais Saules skritulys apjuosiamas zalciu ar gyvate. Siu ropliu rysi su Saule, dangumi ir zeme simbolizuoja ornamentas - vainikas ar vainikuotas skritulys (Saule), saugomas dvieju zalciu, ant kuriu nugaru tupi pauksciai. Toks ornamentas buvo islikes Vilniuje, dabartineje Mildos gatveje.

Vakaru Zemaitijoje, taip pat Kursiu nerijoje ilgai isliko paprotys namu kraigus puosti Saules, zalciu, pauksciu, augmenijos motyvais ir ju kompozicijomis, kaip visatos vieningumo, gyvybes amzinumo simboliais. Be to, namai buvo puosiami pusiau zalciu, pusiau pauksciu zoomorfinemis butybemis, sauganciomis vainika ar skrituli (Saule), Pasaulio stulpa [97, 68].

Realistiskas ar simboliskas kryziuku, kartais su zalciais, motyvas lietuviu, kaip ir kitu tautu, daileje, susijes su tariamaja mirusiuju globa bei apsauga nuo ivairiu blogybiu pomirtiniame pasaulyje, perimtas is pirmykstes bendruomenes. Saule su zalciais buvo iskalama ant mirusiems statomu akmeniniu paminklu. Vienas tokiu akmenu yra Seduvos etnografiniame muziejuje. Anksciau jis stovejo sename kapinyne, desiniajame Kirsino upelio krante, Vileikiu kaimo (Radviliskio raj.) laukuose. Vienoje akmens puseje iskalta desinioji ranka ir trys kryziukai, kitoje - vinguriuojantis zaltys ir kryziukas. Padavimas sako, kad senu senoveje gyveno akmenkalys su pacia. Jie turejo sunu, kuris pamilo Kirsino upes mergele undine. Belankydamas undine, prie Kirsino krantu vaikinas persalo, susirgo ir mire. Tevas nukale sunui mineta paminkla. Kryziuku su Zalciais surasta ant dubenuotojo akmens Rozalime (Pakruojo raj.).

Paprotys statyti medzio (azuolo) pavidalo paminklus su apsivyniojusiu zalciu ar gyvate ir Saules, Menulio bei zvaigzdziu simboliais kai kur Lietuvoje buvo islikes dar XIX amziuje. Pasakojama, kad prie Luponiu k. (Siauliu raj.), alkakalnio senkapiuose, vietoje kryziu buve statomi stulpai (moterims - is vinksnu, vyrams - is azuolu) su ispjaustytais Saule, Menuliu, zvaigzdemis, zalciais. Ilgiausiai islikes paminklas buves azuolinis, apie 2 m aukscio, su apsivyniojusia karunuota gyvate. Mirusiuosius laidodave po medziu, paskui ta medi nukirsdave poros metru aukstyje ir likusiame stulpe ispjaustydave minetus dangaus sviesulius su zalciais. Stulpa apdedave akmenu vainiku [28, 99].

Su Saules simboliais, kaip minejome, reikia sieti ir rugiapjutes pabaigtuviu vainikus. Vainikas - apskritimas, neturintis nei pradzios, nei pabaigos, greiciausiai simbolizavo zemdirbiu auginamu javu amzinuma, nesibaigiamuma. Kad sejamieji Javai amzini, tai Saules mociutes nuopelnas, todel pabaigtuviu vainikas buvo puosiamas ivairiais Saules simboliais (apskritimais, ratileliais, gelemis, vadinamomis saulutemis ir kt.). Be to, kai kurie vainikai buvo pinami Saules pavidalo, kur spindulius atstodavo rugiu varpos.

Jaunas Menulis, o kartais ir pilnatis liaudies dirbiniuose daznai vaizduojami realistiskai. Tokiu atvaizdu randama neolito ir velesniuose senkapiuose. Gintarinis jaunas Menulis drauge su kitais to meto religinio kulto daiktais, t. y. zmoniu bei gyvuliu statulelemis, buvo rastas Juodkranteje [31, 32]. Sidabrinis jaunas Menulis aptiktas turtingame papuosalu Svaicarijos (Suvalku apskr.) senkapyje. datuojamame III - IV m. e. a. [8]. I tukstantmecio pabaigos - II tukstantmecio pradzios vyru kapuose randami is gintaro padaryti pusmenulio pavidalo trikampiai ar staciakampiai pakabuciai. Lazdininku, Kiauleikiu, Palangos kapinynuose siu pakabuciu rasta ant mirusiuju krutines, bet daznai ir prie dirzu, kalaviju [85]. Jauno ir pilno Menulio atvaizdu is zalvario aptinkama ir senuju prusu senkapiuose.

Menulio atvaizdu buvo puosiami ir gelezies amziaus papuosalai. Stilizuotas realistiskas jaunas Menulis puosia IV a. zalvarine antkakle, rasta Stragenuose (Klaipedos raj.), esancia Silutes krastotyros muziejuje [51, 99, 131 - 132]. Zalvarinis kaklo papuosalas is iviju ir kiaurarascio Menulio kabuciu rastas III - IV a. moters kape Kurmaiciuose (Kretingos raj.), zalvarinis III - IV a. kaklo papuosalas su pusmenuliais - Labdariuose (Priekules apyl. 4 pav.). Panasiu III - IV a. kaklo papuosalu aptikta ir Mazojoje Lietuvoje (7 pav.). Realistiskais Menulio atvaizdais nuo zilos senoves iki dabar puosiamos apyrankes, ziedai, drabuziai, audiniai, neriniai, juostos, marguciai ir kt. Be to, Menuliu musu proteviai puose statomus antkapinius paminklus. Si tradicija isliko ir isigalejus krikscionybei. Menulis turejes mirusiajam padeti islaikyti grozi, Jaunyste, taip pat apsviesti tamsia pomirtine karalyste. Tokiu paminklu galima aptikti ir siandien. Musu liaudies meistrai menuliais puose kryzius, koplyteles, stogastulpius, statomus ne tik kapinese, bet ir laukuose, pakelese, tikedami, kad simbolisko menulio sviesa sviesianti laukams, pakeleiviams, apsaugosianti nuo ivairiu nelaimiu, suteiksianti visokeriopa gerbuvi.

Menulis paplites ir lietuviu liaudies architekturoje. Pavyzdziui, iki siu dienu isliko paprotys gyvenamuosius namus ir ukinius pastatus puosti jaunu ar pilnu Menuliu, o tai, zmoniu manymu, turi apsaugoti trobesius nuo gaisru, perkunijos ir kitu nelaimiu.

Pastebeta, kad jaunas Menulis dazniausiai vaizduojamas kartu su Saule ir visuomet jos apacioje, be to, ne tokioje padetyje, kokioje ji matome danguje, o gulintis, su ragais, nukreiptais i virsu, nors kartais jaunas Menulis buna pavaizduotas ir tokioje padetyje, kokioje Jis is tikruju yra danguje. Su juo drauge (jo apacioje) buvo vaizduojamas ir kitas Menulis, taciau sio apacia, esanti tarp dvieju ragu, ne apvali, o daugiau plokscia. Toks Menulis isliko buvusiuose Manciu k. (Kretingos raj.) markapiuose, ant iaugusio i lazdyno kruma stulpo, pazymeto 1764 m. data (57 pav.). Sio nepaprastai idomaus stulpo virsune simbolizuoja Saule, o jos apacioje yra jaunas Menulis, po juo - greiciausiai valtele ploksciu dugnu ir siek tiek uzriestais i virsu galais. Reikia manyti, kad tai Saules valtele, kuria ji plaukioja, kai nusileidzia i vandeni, ir kuri minima dainose: ,,Sauluze vakarely / Leidos aukso laivelin, / O is ryto linksmutele / Kylis laivo, skrend aukstyn" [78, 31]. Taigi galima manyti, kad

liaudies daileje, ypac memorialiniuose paminkluose, sauluciu apacioje esantys ragais j virsu menuliai kartais simbolizuoja ne Menuli, o Saules valtele, kuria keliaujanti Saule.

Apie tai, kad ragais i virsu Menulis vaizdavo Saules valtele, sakytu ir ilgiausiai islikusios Zemaitijoje, taip pat ir Vilniaus Ausros vartu Marijos skulpturos. Cia Marija stovi ant tokios valteles, o aplink ja apsivijusi mitologine vandenu seimininke - Didzioji Gyvate. Idomu ir tai, kad tokia Marija dar ir dabar senieji zemaiciai vadina Saules dieva. Archainiams mitams apie Saules kelione valtimi netekus prasmes, liaudies meistrai greiciausiai senaja valtele sutapatino su jaunu Menuliu, kuri kartais vaizduodavo zmogaus veidu. Toks Menulis buvo aptiktas Lenkimu kapinese (Skuodo raj.).

Saules apacioje galejo buti valtele, jaunas Menulis, i virsu atsuktais ragu smaigaliais, arba panasus i ragus lenktas rago kirvis. Ragai daugelio tautu mitologijoje simbolizuoja Jega, gausuma, valdzia. Jie saugo nuo piktu dvasiu, ligu, zaibo. Ragai naudojami apeigose, susietose su Saules ir Menulio kultu. Lietuviu sventyklos buvo apkaisomos ragais. Gedimino kalne rastuose rago kirveliuose irezti zenklai, ivairiu autoriu interpretuojami kaip Saules simboliai [84, 31].

Saulei ir Menuliui igavus antropomorfini pavidala, liaudies daileje ir mitologineje tautosakoje jie vaizduojami zmogaus veidu (36, 62 pav.). Svieciant Menuliui, sakoma, kad jis ziurintis i zeme. Pasak Ch. Henenbergerio, 1556 m. prie Karaliauciaus pasirodes ant dangaus Menulis vyro veidu, o Saule - moters. Pilnas Menulis zmogaus veidu pavaizduotas A. Diblinskio knygoje ,,Astronomijos Simtine" (,,Centuria astronomica", 1639 m.; 44 pav.). Knygoje parodytas Saules ir Menulio uztemimas. Saule - apskritimas su spinduliais yra moters veido, o mazesnis Menulis - vyro veido [20, 1]. Kretingos krastotyros muziejuje yra nezinomo liaudies dailininko ant drobes nupiesta Saule ir Menulis zmogaus veido is profilio. Daug kur jaunas Menulis buvo vaizduojamas su ant jo stovincia Saules deive, veliau transformuota i Marija. Aplink ji apsisukes zaltys. Menulio, Saules ir gyvates simboliai buvo siejami su augimu, vaisingumu,mirtimi.

Lietuviai, kaip ir daugelis kitu Europos tautu, is zilos senoves laike sventais kai kuriuos, ypac dubenuotuosius, akmenis. Tokie akmenys minimi rasytiniuose saltiniuose (Dusburgietis, Dlugosas, Rotundas ir kt.). Ju yra islikusiu iki dabar laukuose. Kai kuriuos iskasa melioratoriai. Sventuosius akmenis, kartais dar vadintus dievaiciais, greiciausiai reiketu sieti su dangaus sviesuliu kultu. Archeologo V. Urbanaviciaus tyrinejimu duomenimis, jie buvo laikomi prie duobiu, ugniavieciu, kuriose randama lauzo liekanu, puodu sukiu, gyvuliu kaulu. O tai sakytu, kad cia buvo atliekama aukojimo apeigos.

Kultui parenkami dubenuotieji ir kitokie akmenys turejo skirtis nuo paprastu. Jie dazniausiai jau pacios gamtos ismarginti savotiskais ornamentais. Galimas daiktas, kad dalis siu ornamentu tapo dangaus kunu simboliais. Be to, ant dubenuotu ir kitu sventuju akmenu zmones iskaldavo ivairiu dangaus zenklu, ypac zvaigzdziu ir jauna bei pilna Menuli (26 pav.), reciau Saule ar ka kita. Prie siu akmenu priskirtinas dubenuotasis akmuo is Gatakiemio (Utenos raj., 25 pav.). Savo forma jis primena kugi. Ant jo, be gamtos poveikyje atsiradusiu ivairaus dydzio zvaigzdziu, nemazai yra ir zmogaus ranka iskaltu. Pavyzdziui, dubens kraste iskalta dvi taisyklingos eiles (po trylika) dailiu penkiakampiu zvaigzdziu. Pakruojo rajone ant surasto dubenuotojo akmens, be zvaigzdziu, iskalta ir kaires rankos plastaka. Deguciu k. (Utenos raj.) dubenuotojo akmens desineje puseje tarp daugelio gamtos poveikyje atsiradusiu zvaigzduciu iskaltas pusmenulis, einantis i pilnati, o jo virsuje ir apacioje - Zalcio simboliai (24 pav.). Akmens apacioje isskaptuotas apie 20 cm ilgio griovelis, virs kurio iskaltas stulpelis, galimas daiktas, vaizduojantis Pasaulio stulpa. Dubenuotasis plokscias akmuo su iskaltais dangaus zenklais, zalciu, tulpemis ar lelijomis (ju yra ant Lietuvos kunigaiksciu salmu ir kt.) buvo aptiktas 2 m gylyje Norvaisu k, (Siauliu raj.), kasant namui pamatus. Panasus dangaus kunu simboliai bei ju zenklai aptinkami ir ant kitu dubenuotuju ar kitokiu kulto akmenu.

Padavimai sako, kad minetu akmenu dubenyse buvo laikomas atejes is dangaus ir turintis stebuklinga gydomaja galia Sventas vanduo. Juo zmones gydydavo akiu, odos, sanariu ir kitas ligas, taip pat apsisaugodave nuo visokiu blogybiu, piktu dvasiu. Sita versija patvirtintu ir tai, kad, ivedus Lietuvoje krikscionybe, kunigai dubenuotuosius ar sventus akmenis panaudojo laikyti svestam vandeniui baznycios prieangiuose. Tuo vandeniu zmones slakstesi, ieidami i baznycia, manydami, kad jie taip apsivala nuo nuodemiu. Retesne padavimu versija, kad is dubenuotuju akmenu buvo lakinami zalciai, gyvenantys namuose ar sventuose miskeliuose. Dubenuotuosiuose akmenyse esantis vanduo galejo buti skirtas ir nakties dangaus sviesuliams stebeti. Tai patvirtintu ir pasakos apie matomas zvaigzdes sulinyje.

Dangaus kunai, dazniausiai zvaigzdes, buvo iskalamos ir ant kitu akmenu. Pavyzdziui, Suminu k. (Utenos raj.) rastas zemeje ikastas akmuo toje vietoje, kur seniau stovejo kryzius. Ant jo iskaltas 9 spinduliu zvaigzdziu ornamentas

aplink viduje esancia zvaigzde (28 pav.). Ant Karalisko k. (Moletu raj.) akmens iskalta spinduliuojanti Saule, Menulis ir kryzelis (30 pav.). Panasiu akmenu galima nurodyti ir daugiau.

Nakti dangaus sviesuliams stebeti ziloje senoveje galejo buti naudojami nedideli apskriti vandens telkiniai, paprastai esantys prie sventyklu, is kur zvaigzdininkai galejo sekti zvaigzdes, sudarineti kalendorius. Rasytiniai saltiniai ir padavimai sako, kad daznai sventyklos buvo prie piliu, kur paprastai aptinkami ir nedideli vandens telkiniai, ratu apvesti akmenu pylimu. Pavyzdziui, toks vandens telkinys buves Bajoru kaime (Utenos raj.), prie mitologiniu akmenu, ant kuriu yra iskalta dvylikos ar sesiu zvaigzdziu skrituliai, linijos ir kitokie dangaus kunu zenklai ar ornamentai (27 pav.). Pylimo, juosusio vandens telkini, liekanu aptikta ir Stripeikiu kaime (Ignalinos raj.), netoli buvusios Stripu pilies, kuri rasytiniuose saltiniuose minima XIV a. viduryje. Vandens telkinys, apsuptas akmenu pylimu, rastas ir netoli buvusios Linkmenu pilies. Legenda sako, kad sventyklos vietoje buvo pastatyta kataliku baznycia. Pili (castrum Lenghmene) mini Livonijos kronikininkas H. Vartberge, rases apie Lietuva XIII a. paskutiniajame desimtmetyje ir XIV a. pirmojoje puseje. Dangaus sviesuliu zenklais buvo ismarginami akmenys, kuriais buvo uzdengiamos auku duobes, skirtos namu dievams. Greiciausiai tokio akmens fragmentas 1987 m. buvo surastas prie svirno Kareiviskio kaime (Pakruojo raj.; 29 pav.). Apie dengiancius auku duobes akmenis, kartais vadinamus deivemis, dar XVII - XVIII a. rase jezuitai. Akmenis, kuriuos lietuviai laike svirno javu, skalsumo ir namu laimes nesejais, mini 1604 m. jezuitu kolegijos kronika, o 1611 m. pranesime rasoma, kad zmones savo sodybose turejo duobiu, i kurias dievams sudedavo valgomo bei geriamo ir uzritindavo plokscia akmeni. Is pateiktu negausiu faktu; matyti, kad ant sventais laikomu akmenu daznai buvo iskalami nakties dangaus sviesuliai.

Kai kurie dangaus kunai buvo vaizduojami ir profesionaliojoje daileje. Dailininko M. K. Ciurlionio genialus kuriniai ,,Pasaulio sutverimas" ir ,,Zodiakas" buvo sukurti visu pirma remiantis lietuviu etiologinemis sakmemis. Laiske savo broliui Povilui, rasytame 1905 m., M. K. Ciurlionis nurodo, kad jo ,,Pasaulio sutverimas" tveriamas ,,ne musojo pagal Biblija, o kazkokio kitokio pasaulio, fantastinio" pagrindu, kad jis naudojosi zodine liaudies kuryba.

Svarbia vieta M. K. Ciurlionio kuryboje uzima ,,Zodiakas", kuri pagimde mitai ir pasakos apie dangaus kunus. Jo sukurtas ,,Zodiakas" gerokai skiriasi nuo antikos ar Senoves Rytu mitu. Matyt, Ciurlionis remesi lietuviu liaudies mitologija. Pavyzdziui, M. K. Ciurlionio ,,Vandenis" - tai juru dievas, o ne pasaku karalius, is kurio delno liejasi vandens srove. ,,Zuvys" simbolizuoja Baltijos juros grozi. Avinas atrodo tarsi kazkokiu milzinisku jegu uzkeltas i kosmini auksti, is kurio dabar ramiai stebi pasauli. O Ciurlionio ,,Jautis", pasak Vaizganto, kilo tiesiog is uz kalnelio "Dzidorio artojo" genamas, isejes su ausra i darba, - kopia tuo pat metu is uz kazkokio kosminio kalno, gal planetos kamuolio. Jo ragai, rodos, skirti apglebti Saulei, galingai isnesti ja is ziemos meto, is tamsiu vandenu [46, 6]. Toliau Saule pasiekia ,,Dvynius", kurie ivairiuose krastuose buvo vaizduojami kaip du zmones, susieme uz ranku, o M. K. Ciurlionis juos atskyre neperzengiama sviesmeciu bedugne. Vejo kelias primena sunku kopima i auksciausia Saules kelio virsune, kur slypi neisvengiama kasmetine vasaros rezignacija - Vezio sustingimas (saulegraza), Jo atbulas zygis zemyn. Po to Saule pasiekia Liuto, Mergeles zvaigzdyna ir kt.

Si Zvaigzdziu sonata gime is M. K. Ciurlionio astronominiu studiju ir viziju. Jis pats sako: "ziurekite i mano paveikslus liaudies zmogaus akimis, to zmogaus, kuris dar neuzmirso savo salies pasaku, padavimu ir dainu lobio, kuris gamta jaucia kaip kazka gyva, judraus, fantastisko, kuris netgi ne visada sugeba atskirti fantastika ir tikrove" [46, 7 ir kt.]. M. K. Ciurlionis labai jaute senove, zavejosi lietuviu liaudies daile. Ne tik Jo "Saules sonata", bet ir kosminis "Zodiakas" yra labai lietuviski, liaudiski ir savo nuotaika, ir charakteriu.

Saules, Menulio, zvaigzdziu simboliai liaudies ornamentikoje perteikia senoves lietuviu pasaulejautos bei pirmykstes filosofijos elementus. Jie pabrezia gyvybes amzinuma, visatos vieninguma. Pirmyksteje bendruomeneje ir ankstyvojoje klasineje visuomeneje dangaus sviesuliu simboliai liaudies mene neabejotinai turejo rysi su mitologija ir religija, ir tik veliau jie pamazu prarado pirmykste savo religine magiskaja prasme ir liko kaip dekoratyviniai elementai. Tai pastebejo K. Marksas, rasydamas, kad kiekviena mitologija vaizduoteje ir su vaizduotes pagalba nugali, pajungia ir formuoja gamtos jegas. Betgi ji dingsta, kai is tikruju sios gamtos jegos apvaldomos.

APIBENDRINIMAS

Apibendrinant visa, kas isdestyta siame referate, galima konstatuoti, kad lietuviai stebejo dangaus kunus ir juos pazino dar tada, kai zmones vertesi medziokle ir rankiojimu. Tuo metu dangaus sviesuliais dometasi utilitariniais tikslais. Pagal sviesulius zmones orientavosi laike ir kelionese. Greta to pamazu susiformavo primityvios kosmologines paziuros, aiskinancios dangaus, zemes, augmenijos, gyvunijos ir zmoniu atsiradima.

Visa dangaus sviesuliu sistema (Saule, Menulis, planetos, zvaigzdes) buvo tiesiogiai susijusi su lietuviu religija, susidariusia akmens amziuje. Tuo pagrindu buvo sukurtas realistinis ir simbolinis menas bei sakmes apie kosmosa. Pirmyksteje daileje Saule ir Menulis, jo fazes, zvaigzdes buvo vaizduojamos realistiskais zenklais ar simboliais ir tik veliau dangaus kunai igavo dendromorfini, ornitomorfini, zoomorfini ir galop antropomorfini pavidala. Taigi dangaus sviesuliu vaizdiniai perejo savo pletotes kelia. Mitologineje tautosakoje dangaus kunai buvo suasmeninti, ipinti i sakmes, susieti su augalais, gyvunais, veliau - su zmonemis.

Is turimos faktines medziagos matome, kad lietuviai buvo sukure savus originalius Saules, Menulio, planetu, zvaigzdziu ir zvaigzdynu pavadinimus. Jie yra labai senos kilmes, pritaikyti prie krasto geografines padeties, ukines veiklos, tikejimu ir mitologiniu vaizdiniu. Dangaus sviesuliu pavadinimams ir sakmems itakos galejo tureti ir kaimynysteje gyvenusios etnines bendruomenes. Be to, svarbus faktorius buvo ir proindoeuropieciu kulturos bei buities bendrumai, susidare gyvenant bendroje protevyneje.

LITERATUROS SARASAS

* Dunduliene P. "Lietuviu Saules sugrizimo apeigos" //Istorija, 1970 T.11

* Dublinski A. "Centruia astronomica in Alma Academia universitate Vilnensi Societatis Jesu." //Vilnius 1639

* Greimas A. "Apie dievus ir zmones" //Chicago, 1979

* Macianskas F "Visatos saranga senoves lietuviu akimis" //Mokslas ir gyvenimas. 1968 Nr.3

* Sviderskiene Z. "Zvaigzdynai" //Vilnius, 1983

Referatas: "Dangaus sviesuliai lietuviu tautosakoje ir daileje"

Michail Kurusiov EVF-II - 1 - 03/08/2006



Ваше мнение



CAPTCHA